Motyvacija ir „Pomodoro"


Daugelis žmonių galvoja, jog motyvacijai būtina kibirkštis (bam! yra!), kuriai pataikius į kaktą žmogus pradeda veikti: mokytis prancūzų kalbos, sveikai maitintis… Iš tikrųjų, motyvacija yra rezultatas. Ji yra ugnis, kuri pradeda degti dėka mūsų pačių veiksmų, o liepsnoja dėl pasitenkinimo padarytu progresu. Kitaip tariant, motyvacijos, numesti porą kilogramų, išspręsti matematikos užduotį laukimas yra bereikšmis, nes ją lemia ir stiprina tik gebėjimas įžvelgti atliekamos veiklos progresą arba sėkmę. Jei asmuo bando išmokti užsienio kalbos, jis jaučia pasitenkinimą ir stimulą mokytis toliau, kai supranta, jog gali suskaičiuoti iki 20. Maža sėkmė motyvuoja veikti toliau.

Jei nesu motyvuotas, negaliu to padaryti. Jei nesu motyvuotas, negaliu pradėti daryti. Nesąmonė! Tikroji motyvacija atsiranda pradėjus veikti. Ilgalaikės motyvacijos nesuteikia motyvacinės kalbos ar motyvacinio filmo žiūrėjimas. Kaip ilgai po motyvacinio filmo žmogus trokšta ką nors daryti? Jei nepavyksta pasiekti norimo rezultato ar užsibrėžto tikslo, motyvacijos ar pasitikėjimo trūkumas nėra to priežastis. Tik sėkmė, progresas, pralietas prakaitas suteikia motyvacijos judėti pirmyn.

Nuomonė, jog geri rezultatai mokykloje, darbe, universitete gali būti pasiekti tik ilgai dirbant, o trumpesnis kelias niekada nenuves ten, kur asmuo iš tikrųjų nori, yra klaidinga. Nebūtina ilgai mokytis, dirbti darbe, norint pasiekti gerų rezultatų. Reikia tai daryti protingai, o pastangas paskirstyti apgalvotai.

Kaip išvengti darbų atidėliojimo, socialinių tinklų blaškymo ir būti motyvuotam veikti?  Vienas iš būdų yra taikyti Pomodoro” (italų kalboje – pomidoras) metodą. Technika paremta užsibrėžto tikslo išskaidymu į smulkesnes užduotis bei jų atlikimu nustatytais laiko intervalais.

Tradicinis ciklas susideda iš 25 min. atliekamo darbo ir 5 minučių poilsio. Po keturių 25 min. trukmės darbo ciklų ateina laikas ilgesniam poilsiui. Pavyzdžiui, žmogaus tikslas yra išspręsti 8 matematikos uždavinius ar paruošti 8 darbuotojams algalapius. Nuspaudus 25 min. trukmės atgalinio skaičiavimo laikmatį ar naudojant specialią mobiliąją programėlę pradedamas darbas. Ciklo metu negalimas joks atsitraukimas nuo darbo, o tikslas išspręsti kiek įmanoma daugiau užduočių. Po 25 min. ateina 5 min. trukmės poilsis, kurio metu galima peržiūrinėti draugų siųstas nuotraukas, pranešimus socialiniuose tinkluose ar atlikti kitą norimą veiklą.

Pasibaigus vienam ciklui natūraliai stiprėja motyvacija tęsti veiklą. Kodėl? Žmogus gali įžvelgti progresą ir sėkmę: jis įveikė vieną ciklą, galbūt jau išsprendė dvi užduotis ir be perstojo buvo susikoncentravęs į užduotį. Galiausiai gavo apdovanojimą: poilsio metu jis gali veikti tai, ką nori. O tada prasideda naujas ciklas. Jį pradeda su žinojimu, kad už 25 min. jo laukia kitas apdovanojimas, todėl verta stengtis.

Intelekto koeficientas (IQ) ir sėkmė gyvenime

Intelekto koeficientas (IQ) – rodiklis, kuris nurodo asmens intelektinių gebėjimų lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu. Jis nenurodo asmens kūrybiškumo, atsiskleidžiančio, kaip sėkmingai asmuo reaguoja į naujas situacijas ir kuria naujas idėjas.

Atsiminti neįmanoma užmiršti

Vieni efektyviausių mokymosi būdų yra praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu, konspektų rengimas nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos bei protarpinis išmoktos informacijos kartojimas. Tai atskleidžia tyrimai, kurių metu buvo lyginami studentų ar mokinių pasiekti rezultatai jiems taikant skirtingus mokymosi būdus.

Kaip mokytis ir pasiekti aukštų mokymosi rezultatų?

Esminis dalykas siekiant gerų mokymosi rezultatų yra protarpinis kartojimas. Tai įrodymais pagrįsta efektyvi mokymosi strategija, kai išmokta informacija kartojama tam tikrais nustatytais laiko intervalais. Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi.