NEAKIVAIZDINĖ BIOLOGIJOS MOKYKLA

Kaip mokytis ir pasiekti aukštų mokymosi rezultatų?

Esminis dalykas siekiant gerų mokymosi rezultatų yra protarpinis kartojimas. Tai įrodymais pagrįsta efektyvi mokymosi strategija, kai išmokta informacija kartojama tam tikrais nustatytais laiko intervalais. Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi.

OKSFORDO UNIVERSITETĄ BAIGUSI LIETUVĖ: „SĖKMĖS RECEPTAS YRA UŽSISPYRIMAS IR SIEKIS DAUGIAU“

Baigusi gimnaziją Viktorija Folk biochemijos studijas tęsė Vilniaus universitete. Vėliau dešimtmetį praleido Jungtinėje Karalystėje, kur viename iš garsiausių pasaulio universitetų Oksforde įgijo biochemijos magistro laipsnį, tęsė akademinę veiklą, pasuko į verslą.

Parkinsono dėsnis. Pareto principas. Produktyvumas.

1955 m. S. N. Parkinsonas žurnale The Economist publikavo straipsnį, kuriame suformulavo dėsnį, aktualų ligi šiol. Remdamasis stebėjimais istorikas teigė, jog bet koks darbas išauga tokia apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti skirtą laiką.

Intelekto koeficientas (IQ) ir sėkmė gyvenime

Intelekto koeficientas (IQ) – rodiklis, kuris nurodo asmens intelektinių gebėjimų lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu. Jis nenurodo asmens kūrybiškumo, atsiskleidžiančio, kaip sėkmingai asmuo reaguoja į naujas situacijas ir kuria naujas idėjas. Taip pat ir praktinio intelekto, kurio dažnai reikia kasdieniame gyvenime ir kurį dažniausiai sunku vienareikšmiai apibrėžti. Skirtinguose tyrimuose duomenys varijuoja, visgi dažniausiai nurodoma, jog geriausiu atveju IQ rodiklis prie veiksnių, lemiančių gyvenimo sėkmę, prisideda apie 20%. Likusią dalį lemia emocinis intelektas.

library, books, education

Įrodymais pagrįstas mokymasis

Niekas nemoko, kaip reikėtų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvūs. Kas gi yra efektyvus mokymasis?

LIETUVIS MOKSLININKAS: „NUO MOKYKLOS LAIKŲ AŠ NESITAIKSČIAU SU NEŽINOJIMU“

Aleksas Mazeliauskas (aleksas.eu) – sunkiųjų jonų fizikas teoretikas, dirbantis vienoje iš didžiausių pasaulinio lygio mokslo įstaigų CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija). Mokslininkas yra labai daug pasiekęs savo srityje. Kelionę iš Užlieknės kaimo į garsiausią Europos mokslo centrą jis pradėjo Mažeikių Gabijos gimnazijoje. Jis yra Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) absolventas ir Stony Brook (JAV) universiteto doktorantas. 2017-2019 m. atliko mokslinę stažuotę prestižiniame Haidelbergo universitete Vokietijoje.

Motyvacija ir „Pomodoro"

Daugelis žmonių galvoja, jog motyvacijai būtina kibirkštis (bam! yra!), kuriai pataikius į kaktą žmogus pradeda veikti: mokytis prancūzų kalbos, sveikai maitintis... Iš tikrųjų, tyrimai rodo, jog motyvacija yra rezultatas.

Kur studijuoti mediciną: Vu ar LSMU?

Dažnas abiturientas, norintis studijuoti mediciną, susiduria su dilema, kur studijuoti: Vilniuje ar Kaune. Nepaisant kelių studijų organizavimo, programos, studentų skaičiaus ar reitingų skirtumų tarp Vilniaus universiteto (VU) bei Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU), bet kurio asmens, kuris trokšta studijuoti mediciną, svarbiausias prioritetas turėtų būti valstybės finansuojamos studijos nepriklausomai nuo studijų vietos. O mokestis už mokslą išties nemažas: viso apie €30000 per 6 mokslo metus.

Atsiminti neįmanoma užmiršti

Vieni efektyviausių mokymosi būdų yra praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu, konspektų rengimas nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos bei protarpinis išmoktos informacijos kartojimas. Tai atskleidžia tyrimai, kurių metu buvo lyginami studentų ar mokinių pasiekti rezultatai jiems taikant skirtingus mokymosi būdus.

Testų sprendimo patarimai ir strategijos

Valstybinį biologijos egzaminą sudaro 20, istorijos – 25, o chemijos net 30 testinių klausimų. Tai yra viena iš populiariausių atsiskaitymų formų mokyklose ir universitetuose, kurios didžiausias privalumas yra objektyvumas, t.y., vertintojai neturi jokios vietos interpretacijoms.