Testų sprendimo Patarimai ir strategijos
Valstybinį biologijos egzaminą sudaro 20, istorijos – 25, o chemijos net 30 testinių klausimų. Tai yra viena iš populiariausių atsiskaitymų formų mokyklose ir universitetuose, kurios didžiausias privalumas yra objektyvumas, t.y., vertintojai neturi jokios vietos interpretacijoms. Vienas iš trūkumų yra tai, jog rezultatas dalinai gali priklausyti nuo sėkmės. Moksleivis ar studentas, neturintis tam tikrų žinių, į klausimą su 4 atsakymo variantais turi 25% tikimybę atsakyti teisingai.
Patarimai, padėsiantys pasiekti geresnių testo rezultatų
1. Kritiškai ir atidžiai skaityti klausimą.
Ypač svarbus didelis atidumas žodžiams, kurie dažnai keičiasi lyginant su užduotimis, kurios buvo atliktos iki galutinio testo ar egzamino. Pavyzdžiui, yra-nėra, teisingas-neteisingas, tiesa-netiesa, arba-ir, gali-negali.
2. Svarbu nemanyti, jog, jei užduoties sąlygos turinys, jos žodžiai nėra pažįstami, atsakyti į šį klausimą įmanoma tik spėjimo būdu.
Tarkime, užduotyje pateiktas žodis „vazopresinas“. Užduotis klausia jo funkcijos kraujotakos sistemai. Pažvelgus atidžiau pamatysime, jog tai sudurtinis žodis. Vieno iš jų bendrašaknis žodis yra presuoti – slėgti, siaurinti, spausti. Samprotaujame toliau: ką ši medžiaga galėtų siaurinti kalbant apie kraujotakos sistemą? Nuosekliai ir logiškai samprotaujant kyla mintis, jog kraujagysles. Belieka atmetus neteisingus atsakymus, pasirinkti teisingą. O iš tiesų, tai hormonas, kurį biologiją besimokantys moksleiviai puikiai žino. Tai ADH (antidiurezinis) hormonas, kitaip vadinamas vazopresinu.
3. Testo pradžioje greitai peržvelgti visus klausimus.
Tuo pat metu būtų naudinga pabandyti atsakyti į trumpus, aiškaus atsakymo klausimus. Be to, atsakymas į klausimą gali slėptis kitų klausimų sąlygose, atsakymų variantuose, todėl naudinga susipažinti su visa informacija iš karto.
Ne paslaptis, jog žinojimas, kad esi teisus, prideda motyvacijos ir pasitikėjimo savimi, todėl atsakyti į lengvus klausimus pirmiausia yra verta ir dėl to, jog tai padeda išvengti nepasitikėjimo savimi ir didelio streso sukelto minčių klaidžiojimo jau testo pradžioje.
4. Jei nepavyksta išsirinkti teisingo atsakymo, būtina spėti protingai ir logiškai.
Esant 4 atsakymo variantams, galima pabandyti atmesti du, kurie atrodo mažiausiai tikėtini. Tada iš dviejų likusių pasirinkti vieną. Jei du atsakymo variantai atrodo teisingi, vertėtų pasirinkti tą, kuris testo sprendėjui yra aiškesnis, akivaizdesnis.
Puiki strategija yra ilgai negaištant pabandyti įvardyti, sau pagrįsti, kodėl pasirinktas atsakymas tikrai yra teisingas. Tokiu būdu sumažėja tikimybė atlikti nepastabumo klaidų.
Vertėtų atkreipti dėmesį į atsakymų variantą, kuriame pasikartoja keli arba visi žodžiai ne pirmą kartą. Dažniausiai būtent tas atsakymo variantas yra teisingas.
Pavyzdys: kokias psichikos dalis išskyrė psichologas S. Freudas?
a) id, ego, sąmonė
b) pasąmonė, id, sąmonė
c) superego, ego ir smegenys
d) ego, superego ir id
5. Po kiekvieno atlikto testo svarbu išsiaiškinti padarytas klaidas.
Visus neteisingai atsakytus klausimus būtina kaupti pasirinktoje platformoje (elektroniniuose dokumentuose ar tiesiog sąsiuvinyje) su paaiškinimu, kodėl konkretus atsakymas yra teisingas. Labai tikėtina, jog ateityje pasitaikius panašiam klausimui jis bus atsakytas teisingai, jei neteisingai atsakytų klausimų „bankas“ yra reguliariai peržiūrimas.
Visiems nemokamai prieinama kompiuterinė programa „Anki“ yra puikus įrankis tikslingai vykdyti neteisingai atsakytų klausimų kartojimą. Tai viena geriausių lig šiol sukurtų programų, kuri gali būti naudojama bet kokių dalykų mokymuisi bei protarpiniui kartojimui atlikti.
Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kiekvieną kartą įsikišus į užmiršimo kreivę ir pakartojus žinomą informaciją, užtrunka ilgiau, kol ji bus pamiršta, o kuo daugiau kartų kartojama, tuo žinių praradimas vyksta lėčiau.
Programa leidžia sukurti klausimus, kurie kartojami tam tikru laiko intervalu pagal tai, kaip sekasi į juos atsakyti. Atsakius į klausimą teisingai kitąkart jis pasirodys po 3 dienų, dar kartą teisingai – po 9 ir t.t. O atsakius neteisingai, klausimas bus parodytas po 10 minučių ir kitą dieną.
6. Svarbu nepasiduoti, jei testas ar egzaminas atrodo sunkus ir neįveikiamas.
Kilusi panika neleidžia ne tik susikoncentruoti toliau atlikti testo pilnu pajėgumu, bet ir gali lemti pastabumo klaidų darymą. Testų, egzaminų, kitų atsiskaitymų metu didelis nerimas skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą. Atliekant tyrimus nustatyta, jog didelis šio hormono kiekis neigiamai veikia hipokampą – smegenų dalį, atsakingą už ilgalaikės atminties kaupimą ir atgaminimą.
Be to, viename iš tyrimų nustatyta, jog studentai, kuriems buvo skirta 10 minučių laiko aprašyti savo jaučiamą baimę ir nerimą prieš testą, pasiekė balu geresnį rezultatą lyginant su kontroline grupe. Todėl artėjant testui, egzaminui pravartu nebijoti pripažinti jaučiamą baimę, nerimą ir išreikšti savo mintis žodžiu ar raštu.
Patarimai atsakant į klausimus su keliais pasirenkamais teisingais atsakymais
1. Iškart atmesti akivaizdžiai visiškai neteisingus ir tik dalinai teisingus atsakymus.
2. Nepaisant to, jog atsakymo teiginys yra teisingas, išsiaiškinti, ar tikrai tai yra vienas iš atsakymų į klausimą. Teisingas teiginys nebūtinai yra teisingas atsakymas.
3. Atsakymai su žodžiais visada, visi, niekada, nė vienas, dažniausiai yra neteisingi.
4. Vyrauja populiari nuomonė: „Niekada nekeisk pirmiau pažymėto atsakymo į kitą.“ Tyrimai rodo, jog šis patarimas nėra toks jau geras.
Jei testo sprendėjui kyla įtarimas ir noras pakeisti atsakymą, paprastai tai rodo, jog jis yra teisus. Jei yra įtarimas, jog abu atsakymai gali būti teisingi, tik tada pravartu palikti jau pažymėtą atsakymą.
Nepaisant visų testo sprendimo strategijų ir patarimų geriausias rezultatas bus pasiektas tik konkrečiai žinant atsakymą į klausimą, jei atsakymas žinomas dar neperskaičius atsakymo variantų. Visgi norint tai pasiekti būtinas nuoseklus mokymasis ir praktinis žinių taikymas atliekant užduotis, panašias į pateikiamas galutinio atsiskaitymo metu.
Įrodymais pagrįstas mokymasis
Niekas nemoko, kaip reikėtų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvūs. Kas gi yra efektyvus mokymasis?
Atsiminti neįmanoma užmiršti
Vieni efektyviausių mokymosi būdų yra praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu, konspektų rengimas nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos bei protarpinis išmoktos informacijos kartojimas. Tai atskleidžia tyrimai, kurių metu buvo lyginami studentų ar mokinių pasiekti rezultatai jiems taikant skirtingus mokymosi būdus.
Kaip mokytis ir pasiekti aukštų mokymosi rezultatų?
Esminis dalykas siekiant gerų mokymosi rezultatų yra protarpinis kartojimas. Tai įrodymais pagrįsta efektyvi mokymosi strategija, kai išmokta informacija kartojama tam tikrais nustatytais laiko intervalais. Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi.