Parkinsono dėsnis. Pareto principas. Produktyvumas.
„Laikas yra tai, ko mes visi trokštame labiausiai, bet išnaudojame prasčiausiai“, – Viljamas Penas, anglų filosofas, politikos ir visuomenės veikėjas, JAV Pensilvanijos valstijos ir Filadelfijos miesto įkūrėjas.
„Tas, kuris leidžia sau iššvaistyti vieną gyvenimo valandą, dar nesuvokė jo vertės“, – Čarlzas Robertas Darvinas, anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją.
1955 m. S. N. Parkinsonas žurnale The Economist publikavo straipsnį, kuriame suformulavo dėsnį, aktualų ligi šiol. Remdamasis stebėjimais istorikas teigė, jog bet koks darbas išauga tokia apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti skirtą laiką.
Dėsnis: bet koks darbas išauga tokia apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti skirtą laiką.
Taisyklę galimą pritaikyti bene kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Jei mokytojas užduočiai atlikti skiria dvi savaites, mokiniui tiek laiko jai atlikti ir prireiks. O greičiausiai ji bus atliekama paskutinį vakarą. Jei žmogus užsibrėžia sukapoti malkų krūvą per savaitę, labiausiai tikėtina, tiek jam tai ir užtruks. O jei užduotis neturės nustatyto termino iki kada ji turi būti atlikta, tikėtina, niekada ji ir nebus užbaigta.
Nuomonė, jog, kuo užduočiai padaryti bus skirta daugiau laiko, tuo pasiektas rezultatas bus geresnis arba tuo užduotis bus atlikta kokybiškiau, yra klaidinga. Svarbu tai, kaip tas laikas yra išnaudojamas. Ar netiesa, jog didžiąją užduočiai paskirtą laiko dalį žmogus užsiima su ja nesusijusia veikla vis atidėdamas užduotį? „Jei žinau, kad turto ir pajamų deklaraciją turiu pateikti iki tam tikros datos, tai padarysiu paskutinę savaitę ar dieną, o kol kas užsiimsiu man įdomia veikla. Jei 20 užsienio kalbos žodžių turiu išmokti per savaitę, juos mokysiuosi paskutinę dieną, o kol kas einu pažaisti kompiuteriu.“ Pažaboti norą atidėti, vilkinti užduočių atlikimą galima bandyti išspręsti sudarant sandorį, kai neatlikus užduoties, pavyzdžiui, neišmokus žodžių iki rytojaus 12 val., asmuo netenka tai, kas jam svarbu (pinigai, laikas su draugais, kompiuteriniai žaidimai). Kitas būdas žinant užduočiai atlikti skirtą laiką, pavyzdžiui, 1 savaitė, paklausti savęs, ar galėčiau ją atlikti per vieną, dvi dienas, o galbūt net šiandien.
Parkinsono dėsnis glaudžiai susijęs su produktyvumu. Kas tai?
Pirmoji produktyvumo formulės dalis yra gana aiški: kuo daugiau išsprendžiama užduočių, pagaminama prekių ar atliekamas kitas naudingas darbas per trumpą laiką, tuo žmogaus našumas yra didesnis. Prie viso to prisideda kitas faktorius, dėl kurio žmogaus produktyvumas gali išaugti: jei atliekamas darbas yra įdomus ir teikiantis moralinį pasitenkinimą. Ką daryti, kad veikti, siekti, dirbti būtų smagiau? Į procesą įtraukti draugus, apdovanoti save po mažų ar didelių pergalių. Optimistiškas požiūris ir savęs įtikinimas, jog galiu, bet neprivalau to atlikti, turiu laisvę rinktis taip pat gali padidinti produktyvumą. Galiausiai būtent laimė, mėgavimasis procesu lydi link sėkmės, o ne atvirkščiai.
Sunku visada išlikti produktyviam, neatidėlioti užduočių, viską atlikti čia ir dabar, tačiau galima pabandyti vilkinimą padaryti efektyviu ir naudingu. Pavyzdžiui, 20 minučių prie socialinių tinklų iškeisti į 20 minučių tempimo pratimų treniruotę, dokumentinio filmo žiūrėjimą ar trumpą pianino pamoką.
Kitas universalus principas, suformuluotas ekonomisto ir sociologo Vilfredo Pareto 1897 m., kuris gali padėti pasiekti geresnių rezultatų yra vadinamas Pareto dėsniu arba 80/20 principu. Dėsnis teigia, kad 20% pastangų lemia 80% rezultato ir atvirkščiai: 80% pastangų duoda tik 20% rezultato. Kitaip tariant, jei 100% yra pastangos, kurias žmogus gali maksimaliai atiduoti tam tikrai veiklai, tai didelis dėmesys patiems svarbiausiems (80%) dalykams, pasiekiamas su mažiausiomis pastangomis (20%). Žinoma, tai vis tiek reikalauja darbo, atkaklumo ir mąstymo. Likę 20% pasiekiami įdėjus 4 kartus daugiau (80%) pastangų.
Pagal dėsnį, pavyzdžiui, 80% visos svarbiausios vadovėlyje pateiktos informacijos sudaro tik apie 20% visos knygos. Jei perskaityti visą vadovėlį trunka 10 valandų, vadinasi mokantis efektyviai sužinoti 80% informacijos dėmesį kreipiant į lenteles, paryškintus sakinius, informacijos santraukas užtruktų tik apie 2 valandas. Sužinoti likusius 20% informacijos užtruktų 8 valandas. Spintoje kaba 5 suknelės, bet dažniausiai (apie 80%) laiko dėvima būtent ta vienintelė. Mobiliajame telefone yra įrašytos 24 programėlės, tačiau 80% telefone praleidžiamo laiko skiriu tik 5 iš jų.
Visgi siekiant aukščiausių rezultatų būtinos šimtaprocentinės pastangos. Apie 80% savo laiko žmogus iššvaisto antraeiliams dalykams bei smulkmenoms, o tikslingai panaudojus energiją gali būti pasiekta didžioji dalis viso rezultato. Visgi 20/80 nereiškia tikslių proporcijų ir laikoma mnemonine taisykle, o ne realiais orientyrais. Santykis gali būti 90/10, 70/30 ar panašiai, tačiau pagrindinė idėja yra ta, jog dažnai didžioji dalis siekiamo rezultato gali būti pasiekta mažomis, bet efektyviomis pastangomis.
Atsiminti neįmanoma užmiršti
Vieni efektyviausių mokymosi būdų yra praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu, konspektų rengimas nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos bei protarpinis išmoktos informacijos kartojimas. Tai atskleidžia tyrimai, kurių metu buvo lyginami studentų ar mokinių pasiekti rezultatai jiems taikant skirtingus mokymosi būdus.
Įrodymais pagrįstas mokymasis
Niekas nemoko, kaip reikėtų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvūs. Kas gi yra efektyvus mokymasis?
Intelekto koeficientas (IQ) ir sėkmė gyvenime
Intelekto koeficientas (IQ) – rodiklis, kuris nurodo asmens intelektinių gebėjimų lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu. Jis nenurodo asmens kūrybiškumo, atsiskleidžiančio, kaip sėkmingai asmuo reaguoja į naujas situacijas ir kuria naujas idėjas.